Nepraraskime savo vaikų: kodėl ryšys su vaiku toks svarbus ir kokie pavojai jiems gresia

Šioje knygoje tarptautinis vaiko raidos autoritetas dr. Gordon Neufeld ir bestselerių autorius dr. Gabor Maté sprendžia vieną didžiausią nerimą keliančių šiandienos problemų: vertybes, tapatybę ir elgesio normas šiuolaikiniai vaikai perima iš bendraamžių. Ši „orientacija į bendraamžius“ kenkia šeimų sanglaudai, trikdo normalią vaikų psichologinę raidą ir skatina agresyvią bei seksualizuotą paauglių kultūrą. Vaikai darosi konformistiški, nejautrūs ir susvetimėję, jiems nėra nieko svarbiau nei būti paauglių suprantama „norma“.

Autoriai paaiškina, kas sukėlė šią tėvų įtakos krizę ir kaip vėl prisijaukinti savo sūnus ir dukteris, susigrąžinti jų ištikimybę ir meilę. Bendraautoriai taip pat nagrinėja nematytus iššūkius, kuriuos tėvams kelia skaitmeniniai prietaisai ir socialiniai tinklai. Padėdami pažadinti įgimtus instinktus Neufeld ir Maté įgalina tėvus atlikti tai, kam buvo pašaukti: būti išminties, saugumo ir paguodos šaltiniu savo vaikams. 

Knygoje pateikiamas visiškai kitoks žvilgsnis į motinystę ir tėvystę: jis visai nėra nukreiptas į tai, kaip pakeisti vaiko elgesį – kaip tik siekiama parodyti, kaip derėtų ugdyti tarpusavio santykio su vaiku ir jį apsaugoti.

Skaitydami rasite visus atsakymus:

• kaip atgaivinti ir ugdyti natūralius tėvystės ir motinystės instinktus;

• kodėl šiuo metu tėvams vis sunkiau daryti įtaką vaikams;

• kaip įtvirtinti tinkamą hierarchiją, kad vaikai jaustųsi saugūs ir suprasti, atgaunant vaikų meilę ir lojalumą? 

Autoriai savo nuomonę pagrindžia ne tik savo psichologinėmis žiniomis, bet ir antropologija, neurologija bei asmeniniais pavyzdžiais.

„Jūs rankose laikote knygą, kuri yra viena svarbiausių knygų jūsų, kaip tėvų, gyvenime. Ši knyga yra apie ryšio su vaiku ir paaugliu svarbą. Kuo vaikas auga didesnis, tuo daugiau dalykų įsiterpia tarp tėvų ir vaiko“. 

„Paaugliai turi atsiskirti nuo tėvų“ – atsidūstame, kai paauglys mūsų neklauso, nesikalba, nebendrauja. Taip mąstydami dar labiau atstumiame savo vaikus nuo savęs į paauglių kultūrą būtent tada, kai mūsų jiems reikia ne mažiau nei kūdikystėje ar vaikystėje. Paauglystė nėra tas amžius, kurį vaikas turėtų išgyventi vienas, apsuptas tokių pačių kaip jis, nežinančių, kaip tiesiog būti paaugliu. Tad neatstumkime savo vaikų, išlaikykime ryšį su savo vaikais ir paaugliais.“ 

Rima Kurtinaitienė, žindymo konsultantė, IBCLC, vaikų nešiojimo mokytoja